gaištingas

gaištìngas, -a adj. (1) kenksmingas, pražūtingas, žalingas: Nesmarkus tas ryto šaltis, bet labai gaištingas jauniems diegams J.Jabl. Noras pranešti kitą prabanga, pinigų aikvojimu visados yra gaištingas Pč. Karas ir neapykanta yra gaištingi dalykai rš.